Ar kada nors susimąstėte apie tai, kad kainos visada kyla?
Prieš 50 metų kainos nuo dabartinių skyrėsi kaip diena ir naktis. Ką ten prieš į 50, užtenka prisiminti kainas prieš penkerius metus arba apie faktą, kad 5 litų kažkada pakako ir čipsams, ir saldainiams, ir kramtoškei dar likdavo.
Šis procesas vadinamas infliacija. Ką reiškia infliacija? Kaip ji atsiranda? Kaip ją apskaičiuoti? Ar mums reikia dėl infliacijos nerimauti? Šiandien tai ir pabandysiu Jums paaiškinti
Kas yra infliacija
Pradėkime nuo vikipedinio paaiškinimo: infliacija vadinamas procesas, kai kainos auga, o pinigai nuvertėja, t.y. mažėja jų perkamoji galia.
Turbūt teko pastebėti, kad anksčiau kavos puodelis kainuodavo 1 Eur, paskui 1.50 Eur, o dabar be 2 Eur gali net neiti į kavinę. Vis dėlto, tokia suma mūsų nestebina. Taip yra todėl, kad kasmet kyla išmokos, pensijos, atlyginimai - jų kilimas, net ir nedidelis, užtikrina, kad nors už tą pačią sumą galime nusipirkti mažiau, tai nesukelia mums šoko.
Žinoma, kiekvienas mūsų perka vis kitokius produktus, naudojasi skirtingomis paslaugomis, todėl infliacijos padarinius kiekvienas jaučiame skirtingai. Pavyzdžiui, vienam žmogui būsto nuomos mokestis sudaro 10% pajamų, o kitam 60% išlaidų, todėl kad infliacija žymiai smarkiau pajustų pastarasis, nes jam nuoma sudaro didesnę dalį mėnesio išlaidų. Pakilus nuomos kainai jis turėtų
Pasauliniu mastu normalus infliacijos lygis yra maždaug 2% arba šiek tiek mažiau. Besivystančiose rinkose (pvz., Indijoje ar Kinijoje) šis skaičius gali svyruoti tarp 2-8%. Europos centrinis bankas siekia užtikrinti, kad visoje euro zonoje infliacijos lygis būtų 2%.
!!!! Rašant šį straipsnį (2022 03) Lietuvos statistikos departamentas pateikia duomenis, kurie rodo, jog 2022 m. sausio mėnesį infliacija siekė 12.4%. Nuo 2015 metų, kai mūsų šalyje buvo įvestas euras, iki 2022 m. sausio kainos pasikeitė 26.8%. Kaip keitėsi kainos bet kuriuo kitu Jus dominančiu laikotarpiu galite pažiūrėti šioje skaičiuoklėje.
Yra ir dar du terminai, glaudžiai susiję su šia tema: hiperinfliacija ir defliacija.
Hiperinfliacija - procesas, kai kainų lygis itin smarkiai kyla, o prekės brangsta kasdien. Taip dažniausiai nutinka dėl karo, revoliucijos ar reformų. Hiperinfliacijos metu kainos gali pakilti daugiau nei 50% per mėnesį. Turbūt visi yra girdėję juokelį apie Zimbabvę, kurioje 2007-2009 metai pinigai buvo tiek nuvertėję, kad labiau apsimokėjo vietoj tualetinio popieriaus naudotis kupiūromis. 2008 metais hiperinfliacija Zimbabvėje siekė net 489 milijardus procentų!
Defliacija vadinamas ženklus kainų kritimas, ir nors tai gali pasirodyti kaip teigiamas dalykas, vis tik tai gali turėti rimtų padarinių ekonomikai: pavyzdžiui, prasidėti ekonominė krizė.
Kada atsiranda infliacija
Infliacija atsiranda dėl kelių pagrindinių priežasčių:
1. Prekių/paslaugų kainų kilimas
Įsivaizduokime, kad nederlingi metai paveikia javų derlių Lietuvoje, todėl duonos, bandelių ir makaronų gamintojai yra priversti pirkti žaliavą iš tolimo užsienio.
Žaliavų pervežimui reikalingas transportas, o kaip tyčia krizė kurioje nors Arabijos pasaulio šalyje lemia smarkiai išaugusias naftos kainas, todėl pervežimas kainuos du kartus daugiau nei įprastai.
Taip duonos ar bandelių kaina gali išaugti net kelis kartus tam, kad gamintojas galėtų padengti savo išlaidas ir jo įmonė nebankrutuotų
2. Per didelė paklausa ir per maža pasiūla
Kai didelė dalis žmonių nori įsigyti tam tikrą žaliavą ar produktą, tačiau dėl vienų ar kitų veiksnių jo pasiūla yra per maža, gali atsirasti paklausos infliacija.
Iš vienos pusės, tai rodo, jog žmonės turi daugiau pinigų ir todėl gali daugiau išleisti, kas yra geras dalykas, tačiau kai įmonės nebesugeba tokiu greičiu gaminti ir tiekti produktų, smarkiai pakyla kainos.
Pasiūlos ir paklausos neatitikimas ilgainiui išnyksta ir infliacija sumažėja.
3. Pinigų spausdinimas
Kuo daugiau pinigų yra atspausdinta, tuo mažesnė tampa jų vertė. Tokioje situacijoje žmonės pradeda vartoti mažiau, nes tokiu tempu kaip auga kainos atlyginimas nekyla.
Mažėjant perkamumui bankrutuoja verslai, sunku parduoti ne pirmo būtinumo prekes.
Kaip apskaičiuoti
Formulės nepateiksiu, nes čia nes koks ekonomikos mėgėjų būrelis, bet galiu paaiškinti kaip ji apskaičiuojama visos ES mastu.
Tai - ilgas ir sudėtingas procesas. Pirmiausia yra žmonės, kurie nuolatos stebi kainas visoje Europoje. Kiekvienoje ES šalyje atrenkamas maždaug 700 prekių bei paslaugų krepšelis. Jis visur skiriasi, priklausomai nuo šalies gyventojų įpročių.
Tuomet pradedamas antras etapas: produktai rūšiuojami pagal svarbą vidutinio namų ūkio biudžete. Pavyzdžiui, Lietuvoje 2019 metais vidutinio namų ūkio biudžetas buvo 1160 Eur. Tas svoris nustatomas apklausų metu: gyventojų prašoma kuo tiksliau nurodyti kam jie leidžia pinigus. Į šias apklausas įtraukiami gyventojai iš visų ekonominių sluoksnių.
Gauti kiekvienos šalies duomenys analizuojami ir nustatomas kiekvienos šalies svoris pagal tai, kokią visos euro zonos išlaidų dalį sudaro konkrečios šalies žmonių vartojimo išlaidos.
Kiekvienoje euro zonos šalyje yra nacionalinis statistikos institutas (Lietuvoje - Lietuvos statistikos departamentas). Jis renka minėtus duomenis ir pateikia juos Eurostat, kuris savo ruožtu apkaičiuoja visos euro zonos infliaciją ir SVKI (suderintą vartotojų kainų indeksą).
SVKI pradėtas skaičiuoti dar 1992 metais, siekiant užtikrinti, kad visose ES šalyse kainos būtų stabilios, o infliacija - normali.
Ar pavojinga
Čia vienos nuomonės nėra. Vieni ekonomistai sako, kad tam tikra infliacija palaiko ekonomikos augimą ir net 15% metinė infliacija nėra toks siaubas jei algos per tą laiką pakyla 20%. Tuo tarpu kiti teigia, kad net nedidelė infliacija per kurį laiką tampa problema.
Kita vertus, apie kylančias kainas visuomet praneša žiniasklaida ir dar įkala skambią antraštę, kuri išprovokuoja daug pykčio ir komentarų. Per ,,Panoramą” retai išgirsi, kad kainos jau pusę metų nekyla.
Kartais galime galvoti, kad infliacija yra žymiai didesnė nei yra iš tiesų - taip nutinka todėl, kad geriau įsimename smulkias išlaidas. Juk duoną, pieną ar kiaušinius perkame tikrai dažnai, todėl kiekvienas kainų kilimas kažkur giliai mintyse atrodo kaip 2008 m. krizės pradžia.
Taip pat yra ir toks terminas kaip ,,asmeninė infliacija”: kiekvienas mūsų, kaip jau rašiau prieš tai, turi tam tikrą prekių ir paslaugų krepšelį. Tarkime, perku augalinį pieną ir tai darau gana dažnai.Jei kaskart parduotuvėje pamatysiu, kad jo kaina išaugo po +10 centų, galvosiu, kad infliacija iš tiesų didelė. Žmonės, kurie tokio pieno neperka ar perka retai, tokios augalinio pieno infliacijos nepatirs visai. Tai ir vadinama asmenine infliacija.
Infliacija pavojinga dėl to, kad veikia skirtingas ūkio šakas skirtingai bei skirtingu metu: tarkime, gyventojo alga liko tokia pati, tačiau nuoma padidėjo 20%, o duonos kaina šoktelėjo 50%. Toks šuolis sukelia didžiulį pinigų nuvertėjimą ir jei prieš savaitę už 500 eurų galėjai nusipirkti 1995 metų VW Golf, tai smarkiai išaugus infliacijai už tuos pačius pinigus po kurio laiko galėsi nusipirkti tik druskos arba grikių.
Ar galima išvengti
Kalbant apie infliaciją šalies mastu, atsakymas yra ne. Deja, negalime kontroliuoti lietingų ar sausų dienų, dėl kurių gali nukentėti ūkis, taip pat nekontroliuojame ir naftos kainų ar kitų žaliavų, kurias perkame iš užsienio.
Tačiau asmeninė infliacija gali ir nebūti tokiu pragaru. Kaip? Investuojant, nes grynekas infliacijos metu turi tiek naudos, kiek štabeliuotis druską kilogramais ir pirkti grikius bulviniais maišais.
Neįmanoma žinoti kiek tavo santaupos tualeto bakelyje ar stalčiuje bus vertos už kelių metų, todėl pats protingiausias dalykas yra pirkti akcijas (NOTE: ilgam periodui!), investuoti į NT arba įsigyti investicinio aukso.
Išvados
Net ir prie didžiausių norų infliacijos augimą galime kontroliuoti tiek, kiek galime kontroliuoti orą: prognozės ne visada pasiteisina ir nieko dėl to nepadarysi.
Svarbiausia būti atsakingu suaugusiuoju, pagalvoti apie “kas būtų jeigu būtų” scenarijų bei pradėti investuoti. Mes čia FinansaiPaprastai turime visokių gidų kaip pirkti akcijas, kaip investuoti į fondus ir kaip žengti tą pirmą žingsnį.
Ar verta kreipti dėmesį į infliaciją Lietuvoje? Taip, žinoma, tačiau bent kol kas priežasties nerimauti nėra.
Kita vertus, jei Lietuvoje kada nors bus kaip Zimbabvėj, būsim visi milijonieriai ir už tris milijonus eurų galėsime nusipirkti vieną kiaušinį. Kuom ne gyvenimas?!
