Žodynas

Įsigijus akcijų tampama įmonės bendraturčiu, kuris turi teisę į tam tikrą pelno dalį.

Akcijas leidžia pati bendrovė arba tik įregistravus akcinę bendrovę, arba įmonei nusprendus padidinti savo turimą kapitalą. Kodėl įmonėms tai naudinga? Nes akcijos = pinigai, o tai padeda įmonei augti ir plėstis.

Įsivaizduokime,kad nusipirkai, pasodinai ir prižiūri obelį. Tam tikra prasme esi jos akcininkas ir turi teisę raškyti obuolius tais metais, kai obuoliai dera. Jei metai ne obuolių - negauni nieko.

Akcijų kainos biržoje kitimą lemia paklausos ir pasiūlos santykis t.y. kiek bus pardavėjų ir pirkėjų už atitinkamą kainą ir kaip jiems pavyks susitarti.

Egzistuoja dvi akcijų rūšys: privilegijuotosios ir paprastosios.

‍

Jei akcijų kaina per dieną kinta,tokios akcijos yra likvidžios, t.y. jomis prekiaujama aktyviai ir jos yra paklausios. Po biržos darbo valandų akcijų kaina iki kitos darbo dienos tampa nekintanti - matoma paskutinė buvusi kaina prieš uždarant pardavimą.

Nuo ko priklauso kaina? Nuo įmonės pelno, pajamų, augimo, rinkos, palūkanų normų ir t.t. Bet labiausiai "priklauso" nuo to kiek viena pusė sutinka už ją mokėti, o kita už kiek ją parduoti. Kartais akcijos kaina gali būti visai neadekvati t.y. įmonė neturi pelno (arba jis nedidelis) ir jos ateities planai yra migloti / be perspektyvos, tačiau staiga vieną dieną ta kompanija "šauna" į viršų su akcijos kaina. Tai gali tiesiog nutikti, nes susidarė grupė akcininkų, kurie neparduoda akcijų už "adekvačią" kainą ir visi tarsi būtų susitarę nusprendė laikyti akcijas ir nepardavinėti (ir tik vienas kitas išsprūsta parduoti su jau pakelta kaina.

‍

Žmogus, įmonė ar net valstybė (žodžiu, fizinis ar juridinis asmuo) turintis akcijų yra vadinamas akcininku.

Kodėl žmonės tampa akcininkais?
a) dėl galimo uždarbio pardavus akcijas brangiau nei jos buvo pirktos;
b) dėl gaunamų dividendų iš įmonės uždirbto pelno.

‍

Institucija, kurioje susitinka akcijų pardavėjai su pirkėjais ir vykdo pardavimo-pirkimo sandorius.

O jei paprasčiau, tai akcijų birža yra finansų pasaulio „Akropolis“ – daug pardavėjų, daug pirkėjų ir gali rasti visko, ko norisi.

Akcijų birža užtikrina, kad prekyba vyktų sklandžiai ir pagal nustatytą tvarką. Reikia pabrėžti, kad akcijos biržose yra perkamos ne tiesiogiai iš bendrovės, o iš akcininko, kuris nusprendė jas parduoti. Parduodant akcijas jas nuperka taip pat ne įmonė, kuriai priklauso akcijos, o kitas žmogus,  norintis jų įsigyti.

‍

Pirmoji kriptovaliuta, atsiradusi 2009 metais. Ši valiuta yra tarptautinė, nepriklauso nuo bankų ar kitų organizacijų, yra kriptografiškai saugi ir anonimiška.

Iki šios dienos nežinoma žmogaus, sukūrusio Bitcoin, tapatybė, žinomas tik jo slapyvardis (Satoshi Nakamoto).

Bitcoin yra kaip skaitmeninis auksas. Tai būdas saugoti vertę skaitmeniniu būdu, nepavaldus vyriausybių ar centrinių bankų užgaidoms.

Bitkoinai sukuriami per procesą, vadinamą „kasyba“, kai kalnakasiai naudoja kompiuterio galią sudėtingoms matematinėms problemoms spręsti, o už pastangas yra apdovanojami bitkoinais. Tai suteikia galimybę kurti naujus bitkoinus ir taip pat padeda apsaugoti tinklą nuo atakų.

Bitkoinai gali būti naudojami prekėms ir paslaugoms pirkti internetu arba gali būti saugomi skaitmeninėje „piniginėje“. Juos taip pat galima iškeisti į tradicines valiutas, tokias kaip JAV doleriai.

Sandoriai tikrinami tinklo mazgų kriptografijos būdu ir įrašomi į viešą išsklaidytą knygą, vadinamą blokų grandine. Bitcoin yra unikalus tuo, kad jų yra baigtinis skaičius: 21 mln.

Bitkoinai sukuriami kaip atlygis už procesą, žinomą kaip kasyba. Juos galima iškeisti į kitas valiutas, produktus ir paslaugas. 2015 m. vasario mėn. daugiau nei 100 000 prekybininkų ir pardavėjų priėmė bitkoinus kaip mokėjimą.

‍

‍

‍

Dividendai yra pelno dalis, padalinta akcininkams priklausomai nuo jų turimų akcijų rūšies ir kiekio.

Privilegijuotų akcijų savininkai gauna iš anksto bendrovės įstatuose numatytus dividendus, o paprastųjų – tam tikrą dalį nuo likusio pelno.

Įprasta praktika yrai šmokėti dividendus pinigais, tačiau nutinka ir taip, kad jie yra išmokami akcijomis ar kitu turtu, priklausančių bendrovei.

‍

Dažnai išgirstame sutrumpinimą ETF, tačiau ne visi iki galo žino, kas tai yra. Trumpai tariant tai yra Exchange Traded Fund (Biržoje prekiaujami investiciniai fondai). Susipažinti tikrai verta, juolab, kad tai vienas populiariausių investavimo būdų, kuris padeda pasiekti finansinius tikslus išskaidant finansinę riziką. Apie tai galima išsamiai pasiskaityti čia.

‍

Įmonės rodiklis, rodantis jos galimybes įvykdyti trumpalaikius įsipareigojimus (ne ilgesnius nei vienerių metų trukmės).

GPM yra sutrumpinimas žodžių Gyventojų Pajamų Mokestis. Šį pajamų mokestį moka nuolatiniai Lietuvos gyventojai ir taipogi nenuolatiniai, kurių pajamų šaltinis yra Lietuvoje. GPM dydis svyruoja nuo 5 iki 32% priklausomai nuo kokių pajamų vyksta apskaičiavimas.

Indeksiniai fondai yra geras pasirinkimas tiems, kurie nori investuoti, bet nėra tikri, kad būtų pasiryžę užstatyti plautį jei būtų investuota nesėkmingai. Kodėl?

Šie fondai paskirsto riziką, nes investuojama ne į vieną konkrečią akciją, o į visą jų portfelį. Tai reiškia, kad jei vienos akcijos vertė krenta, kitos (greičiausiai) lieka stabilios.

Indeksinis fondas nėra valdomas žmonių, jo išlaikymo kaštai minimalūs, todėl investuotojai moka mažesnius mokesčius.

‍

Tai yra įmonės arba žmogaus sukauptas turtas.

Jį sudaro fizinis (NT, automobilis ir t.t.) ir finansinis turtas (pinigai, akcijos ir pan.)

Skaitmeninė, tik virtualioje erdvėje egzistuojanti, valiuta, garantuojanti anonimiškumą, nes transakcijos metu nesinaudojama jokiais tarpininkaiss (pvz. bankais).
Atsirado 2009 metais.

Šiuo metu pasaulyje yra per 8 tūkstančius skirtingų kriptovaliutų. Populiariausiomis kriptovaliutomis išlieka Bitcoin ir Ethereum.

Ši valiuta sukuriama vykstant procesui, kuris vadinamas ,,kasimu" (angl. mining) - jis vyksta pasitelkus itin galingus kompiuterius ir specialias programas. ,,Kasimo" metu atliekami matematiniai skaičiavimai, kurių metu sukuriami nauji kriptivaliutų vienetai.

‍

Galimybė greitai iškeisti turimą turtą į pinigus.

Vienetinis žetonas (angl. Non-fungible token) yra duomenų vienetas, saugomas skaitmeninėje erdvėje, vadinamoje blockchain. Atsirado 2015 metais. Yra skirtas pirkti ir parduoti skaitmeninį meną (pvz., paveikslus, memes, įrašus socialinėje medijoje, muzikos kūrinius ir t.t.). NFT galima pirkti, parduoti ar mainyti. Pirkimas dažniausiai vyksta kriptovaliuta Ethereum. Įsigijus NFT pirkėjas gauna sertifikatą, kuris suteikia visas teises į kūrinio licencijavimą, platinimą ir/ar pardavimą.

‍

Suma, už kurią įmonė pardavė prekių ir/arba paslaugų bei gavo kitų pajamų per tam tikrą laiką (pvz. metus).

‍
Nors pajamos neretai maišomos su pelnu, tai yra visiškai skirtingi dalykai, mat pajamos yra tiesiog visos gautos įplaukos, neatskaičius sąnaudų (atlyginimų, gamybos kaštų, nuomos ir t.t.), o pelnas - galutinis rezultatas, gautas atskaičius visas patirtas sąnaudas.

Tai yra mokestis už naudojimąsi svetimais pinigais.

Imant paskolą, kreditą ar lizingą būna nurodyta metinė palūkanų norma procentais - taip galima paskaičiuoti kiek ,,viršaus" reikės sumokėti skolinantis.

Apie tokias akcijas bent kažkiek girdėjęs yra turbūt kiekvienas, tad pavadinkime jas investavimo pasaulio Beyonce. Apie šio tipo akcijas žinome daugiausiai, jos yra populiarios ir dažniausiai sutinkamos paprastiems investuotojams, nes lengvai prieinamos ir gali duoti didelę grąžą.

Pirkti ir parduoti tokio tipo akcijas labai paprasta – užtenka parsisiųsti pasirinko brokerio mobilią programėlę.

Kartu su šiomis akcijomis įgyjama ir tam tikra dalis įmonės, todėl jų savininkai turi teisę įmonės valdymą. Tokio tipo akcijos negarantuoja pelno, bet jei įmonei sekasi gerai, tokie akcininkai galimai gaus didesnį pelną nei žmonės, investavę į privilegijuotas akcijas.

Žinoma, visi In turi savo Jang - jei įmonė bankrutuoja, paprastųjų akcijų savininkai nukenčia labiausiai, nes į bendrovės turtą pretenduoja jau po visų kitų investuotojų.

‍

Šios rūšies akcijos yra kaip Didžiosios Britanijos karalienė – konkrečios ir (beveik) amžinos. Čia nebus širdies smūgių ir plaukų slinkimo, nes kiekvienų metų gale investuotojai gauna fiksuotą grąžos sumą.

Privilegijuotų akcijų savininkai dažniausiai neturės balso teisės sprendžiant svarbius klausimus įmonei, į kurią investavo, tačiau jos likvidavimo atveju tokios rūšies akcijos turi pirmenybę. Štai todėl jos ir privilegijuotos.

Taip pat šių akcijų turėtojai gali gauti grąžos net kai paprastųjų akcijų turėtojai pelno negauna. Šių akcijų iškeisti į paprastąsias akcijas negalima.

‍

Pajamos, gautos atskaičius patirtas išlaidas.

Pavyzdys: įmonė UAB ,,Svirplių miltai" per 2020 metus gavo 100 000 eurų pajamų, tačiau mokėjo atlyginimus darbuotojams, nuomojosi patalpas, mokėjo mokesčius, pirko įrangą ir t.t. Tai atsiėjo 80 000 eurų.
Dabar darom matematinę abrakadabra: 100 000 - 80 00 = 20 000.
Taigi, įmonės metinis pelnas yra 20 000 eurų.