Kas yra NFT ir ar verta į tai investuoti?

1. Pirmasis toks skaitmeninis projektas buvo pristatytas 2015 metais.
2. NFT yra duomenų vienetas, saugomas skaitmeninėje erdvėje, vadinamoje blockchain. Jis gali būti perkamas, parduodamas ar mainomas – visai kaip kriptovaliutos.
3. Įsigijus NFT pirkėjas gauna sertifikatą, kuris suteikia visas teises į kūrinio licencijavimą, platinimą ar pardavimą.
4. Autoriams tokie žetonai gali būti puikus būdas apsaugoti skaitmeninį turinį.
5. Nekeičiami žetonai gali tapti atitikmeniu tradiciniam meno kolekcionavimui.

BONUS: (kol kas) brangiausias pasaulyje NFT yra Everydays: The First 5,000 Days". Kaina - 69 milijonai JAV dolerių.

Patvirtinto lietuviško vertimo šiai sąlyginai naujai sąvokai kol kas nėra, bet vadinkime juos nekeičiamais žetonais. Kodėl jis nekeičiamas? Nes perkamas NFT objektas yra vienetinis, skirtingai nei akcijos ar kriptovaliutos, kurios, perkamos ar parduodamos, visada lieka tokios pačios, tačiau jų yra daugybė.

Dažniausiai NFT yra .gif ar .jpg dokumentai, muzika ar video, tačiau iš esmės NFT gali būti net ir bilietai, straipsniai, įrašai socialiniuose tinkluose ar domenų pavadinimai. Šiuo metu daugiausiai kalbama apie skaitmeninį meną.

NFT įsigijimas = sertifikato gavimas, kad jūs esate kažkokio skaitmeninio daikto savininkas ir turite į jį visas teises, t.y. galite licencijuoti, platinti ar parduoti įsigytą turinį. Atsiskaitymai vyksta kriptovaliutomis (dažniausiai Ethereum). Tačiau, kaip ir visur, yra išimčių - ar tampate kūrinio savininku priklauso ir nuo autoriaus valios. Tai išsiaiškinkite prieš pirkdami NFT.

Klausimas yra daugiau nei logiškas. Žmonės supranta investavimą į apčiuopiamus dalykus ir staiga pasaulis išprotėja ir perka kažką, ko neįmanoma paliesti ar pamatuoti konkrečios vertės. Tad kodėl žmonės perka nepakeičiamus žetonus?

Žiūrėkime į tai kaip į savotišką meno pasaulio evoliucija – žmonės kolekcionuoja meno kūrinius nuo neatmenamų laikų, o NFT irgi yra meno kūrinys, tik skaitmeninis. Be to, įsigiję tam tikro autoriaus NFT mes remiame jį bei jo kuriamą meną.

Kita vertus, NFT gali būti ne tik paveikslėliai ar memai, bet ir įrašai. Tarkime, Twiter vadovas Jack Dorsey pardavė savo pirmąjį Tweet‘ą „Just setting up my twttr“ už 2,9 mln. dolerių. Kodėl taip brangiai? Sakoma, kad šis įrašas yra istoriškai svarbus.

Jei trumpai, NFT tapo populiarus dėl to, kad menininkai pamatė tai kaip galimybę išpopuliarėti pasaulinėje rinkoje, o pirkėjai– kaip galimybę užsidirbti arba palaikyti mėgstamus kūrėjus.

Pažiūrėkime į tai iš dviejų skirtingų pusių:

1. Įsivaizduokime, kad esame menininkai ir kuriame unikalius piešinius. Dalyvavome Kaziuko mugėje – na, sakė žmonės, kad gražu, bet nelabai pirko. Mama irgi sakė, kad labai įdomūs darbai, bet piniginės naudos iš to jokios. NFT suteikia nuostabų šansą būti pamatytiems pasaulinėje rinkoje ir uždirbti pinigų. NFT turi štai tokią funkciją (ją galima naudoti arba ne): kiekvieną kartą kai jūsų sukurtas NFT yra parduodamas – gaunate numatytą procentą nuo pardavimo sumos.
2. Dabar įsivaizduokime, kad esame NFT pirkėjai. Kaip minėta, tai gali veikti kaip meno kolekcionavimas – perkame ir tikimės, kad kūrinio vertė smarkiai išaugs, o mes gausime pelno (kaip nutiko su „Bored Ape Yacht Club“ beždžioniukais), o jei nesame kolekcionieriai į NFT galima žiūrėti kaip į mylimų kūrėjų palaikymą.

Nors NFT buvo sukurtas tam, kad apsaugotų menininkus nuo neteisėto jų turinio pasisavinimo ir leistų jiems lengvai prekiauti savo sukurtu turiniu, šis sprendimas turi ir savų iššūkių.

Kadangi tai skaitmeninis produktas, pirkėjas perka nuorodą į jį. Po kelių dešimčiu metų tos nuorodos gali tapti nebeegzistuojančiomis. Ką daryti tada ir kaip įrodyti, kad tam tikras paveikslėlis ar video priklauso tau?

Taip pat šiuo metu aktyviai diskutuojama apie autorinių teisių apsaugą ir NFT.kūrėjas ne visuomet spėja palikti savo skaitmeninį parašą, o jo sukurtas turinys jau plaukioja kažkur internete ir yra nusavintas.

Vis dar kyla klausimų? Galbūt rasite atsakymus šiame video:

‍