2007 metais į Lietuvos rinką įžengę greitieji kreditai iš pamatų pakeitė suvokimą apie pinigų skolinimąsi – jei anksčiau žmonės nuleidę akis prašydavo kaimyno, mamos ar draugo paskolinti 20 litų iki algos, nuo 2007-ųjų užteko tik sumaigyti keletą mygtukų telefone. Kaip paaiškėjo netrukus, greiti pinigai turi labai didelę kainą.
Kas yra greitieji kreditai?
Greitieji kreditai yra kreditai, kuriuos pasiimti galima per itin trumpą laiką, o žmogaus kreditingumas nustatomas atsakant į kelis klausimus apie esamus finansinius įsipareigojimus ir gaunamas pajamas.
Paskolai suteikti reikia informacijos apie asmens šeiminę padėtį, darbo užmokestį, mėnesines pajamas, kiek laiko žmogus dirba esamoje darbovietėje ir pan. Paskolos dažniausiai imamos ilgam laikui ir didesniems pirkiniams. Jų palūkanos dažnai yra ženkliai mažesnės nei greitųjų kreditų
Vartojimo kreditus Lietuvoje kasmet paima per 200 tūkstančių žmonių (2020 metais 278 tūkst.) ir šiuo metu yra įregistruotos 33 tokio tipo paskolas suteikiančios įmonės. Bet yra dar keli skaičiai, kurie tiesiog nurauna stogą – tai tokių kreditų metinės palūkanos.
Jos svyruoja nuo 36 iki 115 procentų. Prisiminkim tuos laukinius laikus, kai tokio tipo paskolas galėdavo pasiimti studentai, bedarbiai ir net vos 18 sulaukę moksleiviai. Nenuostabu, kad greitieji kreditai tapo keiksmažodžiu.
Greitųjų kreditų palūkanos priverčia nustebti
Turbūt kokiais 2014 metais viena iš tokių bendrovių pasiūlė, kaip mums tuomet atrodė, tiesiog kvapą gniaužiančią akciją – rekomenduok draugui pasiimti greitąjį kreditą ir gauk 40 litų! Savo naudai galiu pasakyti, kad kai tau yra 18 metų ir 5 dienos, tokie pinigai yra kaip koks Faberžė kiaušinis, netikėtai nukritęs iš dangaus.
Draugų grupėje „rekomendavome“ vieni kitus ir ėmėme minimalų 100 litų kreditą, kurį turėjome grąžinti per 3 mėnesius. Niekas negalvojo nei apie palūkanas, nei apie tai, kad neturi pastovių pajamų, nes vis dar valgo mamos kotletus ir turi ruoštis chemijos kontroliniui. Netrukus buvo priimtas tokių kreditų suteikimą griežtinantis įstatymas, pradėta atsižvelgti į gavėjo pajamas, statusą.
Tiesą sakant, mes su savo kredičiukais praslydome gana lengvai ir iškėlėme rimtą puotą kaimo turizmo sodyboje, o pasiskolintus pinigus grąžinome, tačiau turbūt niekas nepaneigs, kad tokios „akcijos“ buvo žiauriai neatsakingas dalykas.
Kas bus jei laiku negrąžinsiu greitojo kredito?
Turbūt visi yra girdėję siaubo istorijų apie tai, kaip greitasis kreditas sugadina žmonėms gyvenimus tikrąja šių žodžių prasme – turto areštas, sąskaitų užšaldymas, antstolių vizitai ir net reali laisvės atėmimo bausmė. Dėl ko tada žmonės ryžtasi imti trumpalaikę paskolą?
Lietuviai tarp pagrindinių skolinimosi priežasčių nurodo skolinimąsi remontui, automobiliui, buitinei technikai, komunaliniams mokesčiams sumokėti, sveikatos priežiūros išlaidoms padengti, maža dalis nurodė, kad skolinasi šventei ar kelionei.
JAV atlikta apklausa parodė, kad labiausiai trumpalaikes paskolas linkę imti mažas pajamas gaunantys, jauno amžiaus žmonės (25-36 metų), kurie apskritai turi polinkį nuolat skolintis (tyrėjai paskaičiavo, kad toks asmuo vidutiniškai ima net 8 greituosius kreditus per metus). Jie dažnai turi menką finansinį raštingumą ir nesuvokia, kad imdami net ir nedidelę sumą sumoka milžiniškas palūkanas, kurios ilgalaikėje perspektyvoje juos tik dar labiau gramzdins į skolas.
Vos 1% besiskolinančiųjų iš tiesų nutinka netikėtos situacijos, kurioms spręsti skubiai reikia pinigų. Tokie skolininkai kreditą grąžina per vidutiniškai 14 dienų ir retai kada ima antrą.
Greitieji kreditai ir kreditingumas
Problema su greitaisiais kreditais nėra vien didelės palūkanos. Tendencijos rodo, jog iš tokių bendrovių dažniausiai skolinasi jauni žmonės, kuriems gyvenimas dar tik į kalnelį. Tai reiškia, kad tokie asmenys greičiausiai norės būsto paskolos ar lizingo, o tokioms paslaugoms gauti reikalingas aukštas kreditingumo reitingas (jei įdomu, jį galima pasitikrinti www.creditinfo.lt).
Uždelsus grąžinti kreditą, kreditoriai turi teisę įrašyti tokį asmenį į „Creditinfo“ skolininkų sąrašą. Šiuo sąrašu naudojasi visi kreditoriai, tame tarpe ir bankai, o tai ateityje gali sukelti daugybę nepatogumų.
Ką daryti jei skubiai reikia pinigų?
Minusai minusais, bet ką daryti, jei iš tiesų prisireikė tokio kredito, o pasiskolinti iš kaimynės Jurgos neišeina? Lietuvos banko puslapyje pateiktas visas greitųjų kreditų bendrovių sąrašas su nurodytomis metinėmis palūkanomis – pažiūrėti kur suteikiamos geriausios skolinimosi sąlygos tiesiog privalu. Tačiau geriausias patarimas būtų toks: išmokėjus kreditą verta perplanuoti savo biudžetą ir kiekvieną mėnesį atsidėti dalį, nors ir mažą, pajamų visoms netikėtoms gyvenimo situacijoms.
Tai herojus ar pavojus? Viskas priklauso nuo žmogaus, kuris greitąjį kreditą ima – greiti pinigai gali išgelbėti, bet gali tapti ir didele, stora klaida, kuri persekios dar ne vienerius metus. Jei nenorite tapti dar vienu ,,24 valandų” veikėju, finansinius sprendimus priimkite atsakingai.
