Noriu į Maldyvus, arba kaip susitaupyti Instagraminėms atostogoms

Jei manai, kad esi vienas iš dešimties žmonių Lietuvoje, kuris dar neatostogavo Maldyvuose, nenusipirko rūmų madingiausiame Vilniaus rajone vien tik iš santaupų ir piktiniesi, kad mikroskopinio dydžio pica kavinėje kainuoja 15 eurų – sveikas atvykęs į klubą. Nelengva sau pripažinti, kad esi biednas (arba bent jau nepakankamai turtingas įvairioms veikloms), bet, kaip sakoma, geriau karti tiesa nei saldus melas. Taigi, jei skaitydamas pirmus sakinius intensyviai linksėjai galva arba sakei GRYNAI – skaityk toliau. O jei ne – iki, bičiuli, linkiu gerų atostogų!

Prisimenanat laikus studentų bendrabutyje, ryškiausias likęs vaizdinys yra kaimynė, verdanti makaronus keptuvėje, nes neturėjo puodo. Tuo metu tai atrodė visiškai normalu – jei turėdavai atliekamus 15 eurų, tikrai buvo geresnių investicijų nei puodas. Kodėl pasakoju šią istoriją? Nes noriu šiek tiek pakalbėti apie biudžeto planavimą. Žinau, kad ne visi mes gimę investuoti ir ne visiems akcijų biržos stebėjimas kelia malonius jausmus. Gera naujiena ta, kad galima pradėti nuo kitų mažų (bet labai svarbių) dalykų.

Lietuvių kalbos žodyne žodis „biudžetas“ apibrėžiamas kaip pajamų ir išlaidų sąmata tam tikram laikui. Jį planuoti yra begalė būdų, tačiau tikslingiausia viską pradėti nuo čekių rinkimo (jei atsiskaitote keliomis banko kortelėmis ar grynaisiais) ir susirašyti visas, net pačias smulkiausias, išlaidas bei pajamas. Vienas mėnesis tokio darbo padės jums geriau suprasti, kodėl bičiuliai keliauja po pasaulį, o jūs tuo tarpu autostopu vykstate prie Stelmužės ąžuolo.

Bene žinomiausia strategija, kurią išpopuliarino profesorė Elizabeth Warren, yra 50-30-20. Laikantis šios taisyklės jūs kiekvieną mėnesį skirsite 50% pajamų būtinosioms išlaidoms: būsto paskolai, lizingui, mokesčiams, maistui, darželiams, kurui, 30% galėsite skirti rūbeliams, kelionėms, klubeliams, o likę 20% turėtų būti atidedami taupymui. Taigi, jei jūsų pajamos yra 1000 eurų, 500 eur skirsite būtinosioms išlaidoms, 300 eur smagiam gyvenimui, o 200 eurų taupymui visoms galimoms juodoms dienoms. Per metus tokiu atveju sutaupytumėte 2400 eurų, kas jau yra neblogai. Bet mes juk norime daugiau, tiesa?

Kai nori leisti – taupyk. Dabar, kaip niekada anksčiau, turime begales galimybių šiek tiek pasitaupyti papildomai, patys to net nejausdami. Kone visi bankai turi skaitmeninės taupyklės galimybę, kuri, atsiskaitant kortele, suapvalina išleistą sumą. Pvz., jums išleidus 1,60 eur, suma suapvalinama iki 2 eur ir 40 centų pervedama į Jūsų skaitmeninę taupyklę. Siūlau pamėginti – per metus sukaupta suma tikrai nustebins. Dar labai padeda antra sąskaita, atidaryta konkrečiai taupymui. Laikyti visus pinigus vienoje sąskaitoje yra žiaurus savęs apgaudinėjimas, nes neįmanoma matyti tikrosios situacijos.

Labai nuobodu, tačiau padeda ir maisto planuotė – suplanavus visą savo meniu savaitei ir turint aiškų sąrašą ko reikia, galima sutaupyti pusę arba bent jau trečdalį to, ką iki šiol išleisdavote maistui.  Be to, šis punktas yra labai naudingas mūsų gražiajam pasauliui, nes kuo mažiau švaistysime maisto, tuo laimingesnė bus Greta Thunberg.

Be galo mėgstu pirkti dalykus internetu, bet dar labiau patinka kelti palmių fotkes į „Instagramą“. Svarbu turėti tikslą, kuriam taupai. Nesvarbu ar tai dizainerio tapkės, ar kelionė į Gdanską – jei tikrai kažko labai nori, atsiranda tiek motyvacijos, kad nepirkti dvampenktų džinsų iš Zaros (ir tokiu būdu sutaupyti papildomus 30 eurų) lengviau nei lengva. Buvau sugalvojusi tokią strategiją – jei noriu naujo rūbo, turiu kažką parduoti per „Vinted“, kad spintoje nesikauptų kaugės „nu gal panešiosiu“ rūbų ir atsirastų extra pinigų naujiems.

Neabejoju, kad kiekvienas turi po kokį slaptą talentą, kurio neišnaudoja darbe. Kažkas moka su geltona mokykline dūdele sugroti visą „Titaniko“ soundtracką, o kitas išsprendžia visas 10 klasės matematikos pratybas be klaidų. Kodėl nepavertus talento ar hobio pinigais? Net ir mažos pajamos yra į kišenę, o ne iš. Apie tai, kaip tapti mini arba maxi freelanceriu, www.finansaipraprastai.lt kalbėsime jau netrukus.

Kai norėjome suaugti, tikrai nesitikėjome, kad užuot kalbėję apie tinderius ir nuotykius, su draugais plepėsime apie finansines pagalves ir asmeninius biudžetus, bet štai kaip apsisuko stalai. Liūdna naujiena – biudžeto planavimas ir taupymas niekada nebus baigtinis, čia kaip koks mokesčių mokėjimas. Kodėl? Nes gyvenimas būna netikėtas ir atsiranda įvairiausių išlaidų, kurias sunku suplanuoti iš anksto. Gera naujiena? Nuosekliai taupant net ir pačios sumaučiausios situacijos neatrodo tokios baisios. Pati geriausia naujiena? Pradėjus taupyti, instagraminės atostogos, kurių pavydės teta Jolanta ir kaimynka iš 56 buto, bus vis arčiau ir arčiau. Ruoškit plafkes ir maudymkes!

Spustelėdami „Sutinku“ sutinkate, kad jūsų įrenginyje būtų saugomi slapukai, kad pagerintumėte svetainės naršymą, analizuotumėte svetainės naudojimą ir padėtumėte mūsų rinkodaros pastangoms. Norėdami sužinoti daugiau informacijos, peržiūrėkite mūsų privatumo politiką.